šluotakotis

šlúotakotis sm. (1), šluotãkotis (1) žr. šluotkotis: Kiek surišai šluotų, tai vis būna šlúotakočiai per trumpi Rud. Sakau, eik iš gryčios, be va [gausi] šlúotakočiu! Sdk. Šluotą apsodink in šluotãkočio Dv. Kvajinė šluota su šluotãkočiu Dv.